Pamąstymai ..

Kaip matau situaciją

Viskas kas vyksta erdvėje, man primena didelį Kruizinį laivą per kelis aukštus ( pasaulis )

Pačiame Kruizo viršuje, netgi ne pačiame laive sėdi keli VIP ( tebūnie toks pavadinimas ) ir dalinasi tai kas galvoja , kad jiems priklauso - Laivą.

Tada žemiau Yra paklusnieji vykdytojai , privilegijuoti, kurie naiviai tikisi gauti dalį Laivo . arba bent jau išlikti tame Laive saugūs ir paklusniai klauso nurodymų, remia juos ir perduoda dar žemiau aukštu , kur apsistoję robotai , galvojantys , kad esa žmonės, tačiau nesuprantu kodel neturi jausmų. Nes jie jų ir neturėjo . Juos puikiai galima valdyti , duoti jiems nurodymus, jie patys geriausi vykdytojai, užkariautojai . Svarbiausia gauna pavalgyti(kuro), išgerti techninę apziūrą kad metai ir visos kitos jų privilegijos.

Ir galiausiai apačioje laivo, apsistoję didžioji dalis žmonių, kurie palaiko visą Laivo darbą, kad jis negestų, kad sklandžiai viskas vyktų, kad visko pakaktų, dirba jie be sustojimo nuoširdžiai tikėdami, kad tie kur esa viršune kažką mato , vertina ar bent jau pastebi.

O Bet Tačiau , tiems viršuje apačia visai nerūpi. Jie taip pat neturi jausmų .

Panašu kad su jausmais yra tik tie kurie palaiko visą Laivo eigą bei būklę ir sklandų funkcionavimą.

Reziumė : jei mes galvojame, kad mūsų pyktis, nerimas, panika, baimė (Vienos žemiausių vibracijų) pasieks tuos viršuje, tai abejoju. Kad žmonės gyvendami su šiais jausmais, greitai pavargs ir išseks, tai faktas. Silpni žmonės sunkiai gebės rūpintis savo Laivu.

Taigi jei galvojate kad garsiu rėkimu, meditacijomis padedat tam kuris šiuo metu galvoja kaip išgyventi, klystat.

Gal vistik sveikiau ir naudingiau susitelkti , išlaikyti ramybę, galvoti ką savyje turiu stipriausio ir kaip galiu padėti, nešaukiant nesiburiuojant, be manipuliacijų, adekvačiai vertint informaciją.

Ramybė stirpina, augina , ji priešui yra labai neparanki. Tada galime išgirsti vienas kitą ir save. Pastebėkit gyvūnus, jie kai jaučia pavojų, jie susitelkia, nutyla, suklūsta, kad galėtų įvertinti kiek iš tikro tai pavojinga ir tik tada priima sprendimą, ar bėgti, ar pulti ar toliau ramiai rupšnoti žolę.

Atsigręškime į Gamtą ten pačios nuostabiausios Pamokos kaip išgyventi .

Taika su savimi

Inesa